- žirglioti
- žirglióti, -iója, -iójo intr. KBII199, KI563, KII195, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, OGLII352, žìrglioti, -ioja, -iojo KŽ, Kv; R165, MŽ217, N, ŠT241, L 1. Š eiti sunkiai (ppr. išsižergus): Stora bulė, led žirgliójo J. Anie, nešdami sunkų maišą, žìrglio[ja] J. Vėžys rėplio[ja], o kūdikis jau žìrglio[ja] J. Išlindo [vabalas] ir žirglió[ja] pradėm ant žmogaus Grdm. Jis, mačiau, į paupį žirgliójo Slv. Ana mūs senis jau žirgliója pas kaimyną Gs. Žmogus su šautuvu per arimus žirgliójo Vlkv. Žirgliója tep iš lėto – vos ne vos per kuolą peržengia Plv. Senis žirgliója paskui bandą Grk. Dėkavoju Dievui, kad ir šitaip berniokas žirgliója, maniau, kad visai nebepradės vaikščiot Ds. | prk.: Žirglioja badas per laukų rugienas S.Nėr. ^ Į negreitai eitantį ir sustipusį žmogų yra sakoma: žirglio[ja] it bitis šakume nešdamas S.Dauk. Nežirgliok lyg bitį ant šiaudo nešdams KlvK107. ║ eiti mažais žingsneliais: O pakui mokytoją vaikai žìrgliojo Gršl. Žìrgliok greičiau, ir taip dar negreit namo pareisim Brs. Ko taip žirglióji kai mažas vaikas? Vdk. 2. eiti dideliais žingsniais: Nežirgliók taip greitai, aš nesuspėju su tavim eiti Šmk. Kur dabar žirglióji par nepjautą pievą?! Jrb. Ot padauža, žirgliója per linus Gž. Mačiau – žirgliójo par vasarojų Pnm. Gandras, žirgliódamas po pievas varlinėja Skrd. Vasarą ir palei prūdą gandras žirgliódavo Všk. Kur tie vaikiai žirglió[ja] kaip gandrai? Rdn. Būdavo – žirglióju laiptais be vargo KzR. Aplink zuja gaujos šunų, kvepia parakas, žirglioja dideliais batais apsiavę medžiotojai A.Vaičiul. Ji žirgliojo vienplaukė viduriu gatvės per nelygų grindinį ir dainavo J.Mik. 3. refl. kojas išskėtus karstytis: Ar nepaliausi laipiojęs, ko tu čia žirgliójies Žvr. 4. GŠ413 slidinėti. \ žirglioti; atžirglioti; įžirglioti; išžirglioti; nužirglioti; pažirglioti; paržirglioti; peržirglioti
Dictionary of the Lithuanian Language.